Auksinės tauriųjų metalų galimybės

Ar kada susimąstėte, kaip tauriojo metalo gabalas virsta dailiu, gražių formų papuošalu? Apsilankius Oslo Edvard Munch aukštosios mokyklos auksakalių kurse tampa aišku, kad rankų darbo papuošalai iš tauriųjų metalų gimsta tik po daugybės kruopštaus triūso valandų.

Papuošalui pagaminti gali prireikti nuo kelių valandų iki kelių savaičių – viskas priklauso nuo darbo sudėtingumo. Metalą reikia apdirbti, išgauti jo formą, nušlifuoti smėliu, pakoreguoti ir nupoliruoti. Tiesa, prieš pradedant darbą dar reikia sukurti papuošalo eskizą. Nereikia nė sakyti, kad galutinis kūrinys – labai vertingas.

Tačiau, norint tapti kvalifikuotu auksakaliu reikia ilgai mokytis. Kai ateina egzaminų metas, mokiniai jau būna prasimokę 4 metus, iš kurių 1 metai skiriami meniniam išsilavinimui, o 3 metai – auksakalystės specialybei.

„Papuošalų gamyba mane sudomino, kai buvau ketverių – mama vesdavosi mane į parduotuves, kur pirkdavo atskirus perlus papuošalams,“ sako Anniken Larsen, viena iš septyniolikos Edvard Munch aukštosios mokyklos auksakalių kurso mokinių. Būtent mokyklos profesinio orientavimo specialistas pastūmėjo ją auksakalystės link. Iš pradžių, ji savaitę mokėsi pas sidabro meistrą, kad pajustų papuošalų gamybos skonį. Dabar ji jau dirba visą darbo dieną. „Papuošalų gamyboje siekiu panaudoti kuo daugiau įvairių medžiagų, todėl turiu daugiau išmokti apie plastiką, stiklą, medį ir plieną. Tai leis man tapti universalesnei.“

Papuošalų gamyboje naudojami įvairiausi įrankiai, kurie būtini skirtingiems darbo procesams – pjovimui, užpildymui, litavimui ir kalimui. Darbo vietose rasi įvairių žnyplių, replių, dildžių, šlifavimo popierių ir litavimo priemonių. Metalo kaitinimo ir litavimo metu jam suteikiama forma – tam naudojami kaitinimo žaizdrai ir lituokliai. Proceso metu naudojamas deguonis ir propanas – dujos į darbo vietą tiekiamos vamzdžiais. Žinoma, kad mokiniai galėtų saugiai naudoti dujas karštoje aplinkoje, jie turi gerai išmanyti jų savybes. Kitaip tariant, jie turi daug ko išmokti, o kad darbas sektųsi, reikia turėti chemijos žinių.

Papuošalų gamyba reikalauja daug kruopštaus darbo ir gebėjimo įžiūrėti įvairias detales. Ne visas smulkmenas gali įžvelgti plika akimi, todėl būtina naudoti ir didinamąjį stiklą. Neapsieisi ir be susikaupimo, nes jei dėmesys vos akimirkai nukryps kitur, labai lengva viską sugadinti.

„Kaitinant metalą svarbu stebėti liepsną. Pavyzdžiui, kaitinant geltonąjį auksą, jis gali susitraukti,“ sako Anniken, ir priduria: „Dar vienas iššūkis laukia lituojant tą patį gabalėlį keliose vietose – lituoklio antgalis gali prisiliesti prie metalo, o tada aukse gali susidarytų įtrūkimų ir plyšelių.“

The gas is used in the heat treatment process.

Anniken pripažįsta, kad kartais jai trūksta kantrybės. Ji nuolat ieško, kaip viską nudirbti greičiau. Kartais jai pavyksta, o kartais – ne. Ypač jai patinka daryti apsodus ir įtvirtinti jame brangakmenius.

Edvard Munch mokyklos mokiniai žino, kad iš tauriųjų metalų galima pagaminti įvairiausių puikių dirbinių, kuriuos po ilgo ir kruopštaus darbo labai malonu pasimatuoti!

Tekstas: Unni Bekkevold
Nuotrauka: Unni Bekkevold/Shutterstock

Trys auksinės papuošalų laikymo taisyklės

1. Nusiimkite papuošalus prieš prausiantis, maudantis ar užsiimant fizine veikla.

Ryte papuošalus užsidėkite paskutinius, o vakare prieš miegą juos nusiimkite pirmutinius. Taip pat nusiimkite papuošalus prieš prausdamiesi po dušu, maudydamiesi, užsiimdami fizine veikla ar sportuojant . Taip apsaugosite juos nuo cheminių medžiagų, pvz., plaukų lako, odos kremo, stipraus muilo ar chloro poveikio – papuošalai nepraras savo spalvos ir blizgesio. Taip pat saugokite papuošalus nuo įbrėžimų ir kad jie niekur neįstrigtų ar neužkliūtų.

2. Papuošalus laikykite atskirai vieną nuo kito

Nesubraižykite papuošalų – laikykite juos atskirose minkšta medžiaga išmuštose papuošalų dėžutėse ar atskiruose dėžutės skyriuose. Sidabro papuošalai ypač jautrūs oro poveikiui – nuo jo pasikeičia jų spalva, todėl juos reikia laikyti orui nelaidžiose vietose. Papuošalus su organinės kilmės brangakmeniais, pvz., perlais, koralais, gintaru, ir t.t., reikia laikyti orui laidžioje vietoje, kur jie galėtų „kvėpuoti“.

3. Kruopščiai valykite ir prižiūrėkite

Skirtingų metalų papuošalus reikia skirtingai prižiūrėti. Auksinius papuošalus galima valyti karšto vandens dubenyje su trupučiu švelnaus muilo (pvz., paprastas rankų muilas). Įmerkite papuošalus kelioms minutėms, kad ištirptų riebalų ir nešvarumų apnašos, tada nuvalykite minkšta šluoste ar minkštu dantų šepetėliu. Prieš nusausindami nuskalaukite papuošalus po šiltu vandeniu, kad ant jų neliktų vandens dėmių. Tokiu pat būdu valykite nerūdijančio plieno, alavo ir paauksuotus papuošalus, brangakmenius bei organinės kilmės brangakmenius.

Sidabras skiriasi nuo kitų tauriųjų metalų, nes reaguodamas su oru jis oksiduojasi ir laikui bėgant, jei nėra reguliariai valomas, patamsėja. Dėl oksidacijos prarastą sidabro spalvą lengvai atkursite nuvalę jį sidabro pasta (jos rasite papuošalų ar paprastose parduotuvėse). Taip pat galite naudoti vandenį, muilą ir minkštą šluostę. Jei sudėtinga prieiti prie visų įlenkimų, naudokite minkštą dantų šepetėlį.

Perlus reikia valyti tik drungname vandenyje ir naudoti tik tokias priemones, kurios pažymėtos kaip tinkančios perlams. Juos galima poliruoti minkšta šluoste su lašeliu alyvuogių aliejaus – tuomet perlai gražiai blizgės.

Šaltinis: LYR Design AS