Tikslas – Baltijos jūros dugnas

Stefanas Hogebornas – vienas iš Švedijos labiausiai kvalifikuotų nardytojų – pasakoja, ką reiškia dirbti jūros dugne ir apie nuskendusio laivo „S/S Astrid“ atradimą.

Stefanas Hogebornas dirba instruktoriumi nardymo įmonėje „OceanicTech“. Be to, jis dalyvauja nuskendusių laivų paieškos komandos „Ocean X Team“ ekspedicijose. Pasak Stefano, tai yra svajonių darbas, nes turi galimybę suderinti dvi puikiai derančias sritis – fotografiją ir nardymą.

Stefanas jau 20 metų dirba fotografu įvairiose povandeninėse ekspedicijose visame pasaulyje. Stefano specializacija tapo uolos, kasyklos ir gelmėse nuskendę laivai – vietos, kuriose nepaprastai mažai šviesos. Tarp jo fotografijos darbų yra neseniai rastas sovietinis povandeninis laivas S2 – jo nuotraukos buvo publikuotos žiniasklaidoje visame pasaulyje. Stefanui dirbant nardytoju daug dienų per metus tenka praleisti jūroje ir nardyti esant įvairiausioms oro sąlygoms – net lediniame vandenyje. Stefanas nesutinka, kad nardymas ieškant nuskendusių laivų yra pavojingas darbas. Viskas priklauso nuo nusistovėjusios tvarkos, procedūrų ir tinkamo pasiruošimo. Treniruojantis ir per patirtį išmokstama nardyti saugiai bei žinoti, kaip reaguoti, jei kažkas nepavyksta. Stefanas patikina, kad tokiu būdu nardymas tampa saugia ir nepaprastai smagia patirtimi.

Neplanuotas atradimas

2012-ųjų vasarą Stefanas buvo jūroje su nuskendusių laivų paieškos komanda „Ocean X Team“ už Raumo uosto ribų prie Suomijos kranto. „Ocean X Team“ ketino tirti paslaptingą apskritimą Baltijos jūros dugne, tačiau ekspedicijos antros išvykos metu iškilo techninių problemų, todėl ekspedicijų laivas „Ancylus“ pasuko ieškoti netoliese buvusio nežinomo objekto. Netrukus komandos sonaras parodė, kad jų sprendimas buvo lyg laimingas loterijos bilietas. Po jais jūros dugne gulėjo nežinomas nuskendęs laivas. Kartu su savo nardymo kolegomis Stefanas nusileido iki 80 metrų gylyje gulinčių nuolaužų.

Kaip įprasta, nardymo įrangą sudarė naro kostiumas ir balionai su įvairiais dujų mišiniais.

Dujų mišiniai naudojami tam, kad būtų palaikoma kūno šiluma šaltame vandenyje ir būtų apsisaugota nuo dviejų nardymo pavojų – dekompresijos ligos ir apsinuodijimo deguonimi. Prieš leisdamasis žemyn Stefanas įsitikino, kad jo povandeninis fotoaparatas veikia.

Neriant į 80 metrų gelmę leistis reikia lėtai, kad kūnas prisitaikytų prie didėjančio slėgio. Jau 30 metrų gylyje deguonis tampa toksiškas, todėl taip pat būtina naudoti kitų tipų dujų mišinius, pavyzdžiui, argoną ir trimiksą (deguonies, helio ir azoto mišinys).

Jiems priartėjus prie jūros dugno, Stefano kolega prožektoriumi signalizavo, kad pamatė nuskendusį laivą. Stefanas praplaukė pro šalia nuolaužų gulintį inkarą ir, pamatęs laivo priekio figūrą, pajuto, kaip iš jaudulio užvirė kraujas. Pasak Stefano, tai buvo išties nuostabus atradimas – moters figūra buvo papuošta fantastišku auksu padengtu laurų vainiku.

Vertingas krovinys

Pasirodė, kad komandos rastas nuskendęs laivas – prabangi jachta „s/s Astrid“, kurią 1916 m. lapkričio 11 d. jai plaukiant iš Stokholmo į Suomijos Raumą nuskandino vokiečių povandeninis laivas U22. Per Pirmąjį pasaulinį karą vokiečiai šiame rajone nuskandino kelis laivus, nes buvo paskelbę blokadą siekdami sustabdyti prabangių prekių importą į Rusiją.

Ir žinoma, Stefanas bei jo komanda sudužusio laivo krovinių skyriuje rado ir į laivą viršuje iškėlė kelias medines dėžes. Atidarę medinių dėžių spynas, dėžėse rado 21 butelį vyno.

„Tai buvo dar geriau, nes leidomės ieškoti visai ne šio sudužusio laivo“, – sako Stefanas.

Kai kurie buteliai buvo ištirti Londone ir buvo nustatyta, kad tai – 100 metų senumo Madeiros ir Porto vyno buteliai. Vyną 7 buteliuose iš 21 dar buvo galima gerti ir jis išsaugojo savo aukštą kokybę.

Atėjus laikui buteliai bus parduoti aukcione ir tikimasi už vieną butelį gauti nuo 150 000 iki 200 000 švediškų kronų.

„„Astrid“ yra vienas nuostabiausių mano atradimų“, – sako Stefanas. Kasmet randame nuo trijų iki penkių nuskendusių laivų, bet šis laivas ypatingas ne tik dėl rastų butelių, bet ir todėl, kad laivas vis dar buvo nepažeistas. Stiebai buvo savo vietose, o laivo priekio figūra… Na, nuostabesnės nesu matęs.

Tekstas: Maxas Sihvonenas
Nuotrauka: Stefanas Hogebornas