Skysto azoto panaudojimas prieširdžių virpėjimo gydymui

Prieširdžių virpėjimo gydymo procedūros metu vietoje tradicinių radijo bangų naudojamas skystas azotas. Nors šis būdas, vadinamas abliacija, jau yra žinomas kurį laiką, azoto panaudojimas krioabliacijos procedūroje yra ganėtinai naujas. Pirmieji rezultatai nuteikia labai optimistiškai.

Prieširdžių virpėjimas yra nereguliarus arba greitas širdies ritmas (aritmija), kuris gali sukelti kraujo krešulius, insultą, širdies nepakankamumą ir kitas širdies sistemos komplikacijas. Visame pasaulyje nuo prieširdžių virpėjimo kenčia 33,5 milijonai žmonių. Prieširdžių virpėjimą sukelia į širdį einančiose venose generuojami atsitiktiniai elektros signalai. Virpėjimas paprastai prasideda dviejuose viršutiniuose prieširdžiuose, o konkrečiai – aplink keturias venas, einančias į viršutinį dešinįjį prieširdį. Abliacijos metu šios venos elektriškai atskiriamos nuo likusios širdies dalies. Tokia procedūra padeda iki 80 proc. nuo prieširdžių virpėjimo kenčiančių žmonių.

Skystas azotas užšaldo širdies audinį

Krioabliacijos procedūra analogiška radiodažninei abliacijai – jos metu sunaikinamas širdies audinio sritis, per kurią į širdį patenka žalingi elektros impulsai. Krioabliacijos metu prie kateterio galo pritvirtinamas išleistas balionėlis. Kateteris įvedamas per kirkšnį į širdies sritį, kur ir kyla aritmija. Kai balionėlis pasiekia viršutinį dešinįjį prieširdį, visos paveiktos venos apdorojamos atskirai. Balionėlis įvedamas į veną ir ten pripučiamas. Tuomet jis užšaldomas skystu azotu. Dėl labai žemos temperatūros aplinkinis širdies audinys užšąla, o jo vietoje susiformuoja nedidelis randas. Pašalinus balionėlį šis randas neleidžia neįprastiems venos elektros impulsams pasiekti širdies.

Sumažėja poreikis kartoti abliaciją

Krioabliacija yra naujas gydymo būdas, galintis efektyviai pakeisti radiodažninę abliaciją, kurios metu audinys neužšaldomas, o prideginamas radijo bangomis. Krioabliacija yra keliais aspektais pranašesnė už tradicinius gydymo būdus. Pavyzdžiui, palyginti su prideginimu, jos metu audinys mažiau traumuojamas, ji sukelia mažiau krešulių ir insultų, ją galima atlikti greičiau, nes visus įpjovimus galima užgydyti vienu metu, o ne atskirai. Trumpesnė procedūra reiškia mažiau pavojų pacientui, nes jis trumpiau išbūna veikiamas nejautros. 2016 m. atliktas krioabliacijos klinikinis tyrimas parodė, kad po procedūros pakartotinų abliacijos procedūrų poreikis sumažėjo 33 proc., o tai reiškia, kad sumažėja tikimybė, jog pacientui prireiks antros procedūros. Tyrimas taip pat parodė, kad palyginti su radiodažnine abliacija, po pirmos krioabliacijos procedūros žymiai mažiau pacientų reikėjo gulėti ligoninėje širdies ir kraujagyslių ligų skyriuje. Krioabliacijos procedūra naudojant skysto azoto balionėlį jau atlikta daugiau nei 0,25 mln. pacientų daugiau nei 50 pasaulio šalių.

Tekstas – Isabelle Kliger
Iiustracija: Medtronic